Klubo naujienos
Posted By skvalasvlk

„Apaščia“ – 30 metų paaukoto laisvalaikio.


Paežerių ežere jau dešimtmetį plaukiojantis burlaivis trimaranas „Apaščia“ – vilkaviškiečiams įprastas pramoginis laivas. Tačiau tai nėra tradicinis burinis laivas. Tokių Vilkaviškio ežere yra keturi, o respublikoje jų suskaičiuojama iki dešimties.
„Kalčiausias“ dėl trimaranų atsiradimo Vilkaviškyje yra Aleksandras Leonavičius. Tai jį, atvykęs dirbti į rajoną, Algis Kiseliūnas rado „svaigstantį“ prie brėžinių ir laivo griaučių. Toks tokį greitai surado ir suprato. Aleksandro tuo metu jau netenkino tradicinių vieno korpuso burlaivių greitis, geriausiu atveju siekiantis iki 10 mazgų. Prieš 30 metų sunkiai prieinamoje literatūroje vilkaviškietis perskaitė ir susižavėjo burlaiviais – trimaranais, kurių deklaruojamas greitis siekė iki 30 mazgų. A. Kiseliūnas su A. Leonavičiumi apsilankė pas garsiausią Tarybų Sąjungos daugiakorpusinių burinių laivų projektuotoją ir statytoją Eglaisą, gyvenusį Carnikavos miestelyje, Latvijos pajūryje. Tada vyrai galutinai nusprendė: 9 metrų ilgio ir 6 metrų pločio trimaranas bus statomas. Taip ir prasidėjo 30 metų trukę laivo projektavimo ir statybos darbai, atėmę didelę dalį laisvalaikio. Dabar, kai burlaivis, pavadintas tėviškės upės Apaščios vardu, jau plaukioja, sunkiai laivo vardą ištariantiems žmonėms Algis paaiškina, kad tikrasis jo vardas – „Trisdešimt metų laisvalaikio“. Iš tikrųjų prabėgo daug laisvalaikio valandų, kol mintys sugulė į brėžinius. Įgyta statybininko profesija padėjo įgyvendinti daugelį laivo konstrukcijos technologinių sprendimų. Po keleto metų darbo, gavus naujos, iš už „geležinės“ sienos parvežtos informacijos, šį bei tą reikėjo patobulinti. Didesnius darbus padėjo atlikti draugai. Tačiau visą aibę smulkmenų teko pasidaryti pačiam: virinant nerūdijantį plieną pasigaminti apkaustus, „užpinti“ trosų galus, pasigaminti blokus, koreguoti bei remontuotis bures, dažyti ir kt. Lūkesčiai pasiteisino. Laivas buvo išbandytas ekstremaliomis sąlygomis mūsų ežere. Čia vėjai ir bangavimas labai panašūs į Kuršių marių, tik atstumai kiti – kur kas mažesni. 2006 metų rudenį pasiektas greitis Paežerių ežere siekė 18,5 mazgo (apie 30 km/val.).
Šią vasarą planuojama „Apaščią“ nuvežti į Kuršių marias ir dalyvauti regatose, o galbūt – ir jūroje „pasitaškyti“. Buriniai laivai, kaip ir automobiliai, yra registruojami, kasmet atliekamos jų techninės apžiūros. Apžiūros metu suteikiama kategorija, kuri nusako laivo galimybes: ar jis tinkamas plaukioti vidaus vandenyse, pakrančių zonoje, ar – plačiaisiais vandenynais. Kiekvienai kategorijai yra nustatytas saugumo priemonių komplektas, tačiau visais atvejais už įgulos ir keleivių saugumą atsako kapitonas. Beje, ir buriuotojai privalo būti pasiruošę bei turėti kvalifikacijos pažymėjimus. Todėl jiems reikia lankyti kursus ir išlaikyti egzaminus. Pakelti kvalifikaciją galima tik įgijus praktinių įgūdžių, nes vanduo, o tuo labiau jūra, nejuokauja. Patyrę buriuotojai sako: jei numanai, kad gali būti pavojus, tai elkis taip, lyg tas pavojus jau yra. Laivų eismas panašus į automobilių – pirmumą turi laivas iš dešinės. Tvarką vandenyse prižiūri Mažųjų laivų inspekcija. Buriuotojai vadovaujasi savo moralės kodeksu, elgesio uostuose ir geros jūrinės praktikos taisyklėmis, visada padeda vieni kitiems.– Draugiškai dalijamės laivais su Marijampolės ir Kalvarijos kolegomis, keičiamės įgulomis arba jų nariais – taip atsiranda galimybė įgyti patirties regatose ar vienadieniuose plaukimuose. Plaukiojimas, „trumpindamas“ vasaros sezoną, teikia malonumą, smagiai nuvargina kūną, praskaidrina protą, o niūrius rudens ir žiemos vakarus užpildo malonūs darbai prie laivo, – kalbėjo Algis Kiseliūnas. Pašnekovas sakė mėgstantis buriuoti ir vienas – netgi bjauriu oru. Pasak Algio, per didelio vėjo nebūna, tik jo pasiimi reikia tiek, kiek sugebi tu ir tavo laivas. Buriuotojai žino, kad stichijų nugalėti neįmanoma – su jomis reikia bendrauti ir draugauti. Adrenalinas plūsta gyslomis, kai pučiant stipriam vėjui su rudeninės darganos priemaišomis laivas slysta bangų keteromis, kai GPS prietaisas rodo apie 15 mazgų, o priešais moja sutikti bendraminčiai, lygiai taip pat pamišę dėl vandens stichijos: panašų laivą valdantis Eimas, lyg žuvėdra jėgos aitvaru ar burlente praskriejantis Petras, solidus „kepas“ (kapitonas) Alvydas ir kiti, turbūt audrų „pagimdyti“.
Algis Kiseliūnas, daugeliui pažįstamas kaip Vilkaviškio miesto seniūnas, džiaugiasi savo ilgo darbo vaisiumi – trimaranu, kurių Lietuvoje yra vos keletas.

Skaityti komentarus
Skaityti komentarus
Komentarų šiuo metu nėra.